Stalingrado mūšis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Stalingrado mūšis – Antrojo pasaulinio karo mūšis, vykęs 1942 m. rugpjūčio 21 d.–1943 m. vasario 2 d. tarp Vokietijos su sąjungininkais ir TSRS kariuomenių dėl Stalingrado miesto. Tai buvo vienas svarbiausių įvykių Antrojo pasaulinio karo metu, o kartu su mūšiu Kursko lanke tapo persilaužimo momentu, po kurio Vokietijos kariuomenė prarado strateginę iniciatyvą. Stalingrado mūšis buvo didžiausias ir daugiausiai istorijoje gyvybių atėmęs karo mūšis. Mūšis baigėsi Vokietijos pralaimėjimu. Pirmą kartą visa vokiečių armija buvo paimta į nelaisvę. Kartu 1943 m. sausio 31 d. į nelaisvę buvo paimtas Feldmaršalas Paulius. Šis mūšis kartais laikomas strateginio persilaužimo Antrajame pasauliniame kare pradžia.
Stalingrado mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Rytų kampanija, Antrasis pasaulinis karas | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Trečiasis reichas |
Sovietų Sąjunga | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Adolf Hitler |
Josifas Stalinas Georgijus Žukovas | ||||||
Pajėgos | |||||||
Mūšio pradžioje: 270 000 kareivių 3 000 artilerijos 500 tankų 600 lėktuvų Sovietų puolimo metu: 1 040 000 kareivių: (400 000 vokiečių, 235 000 italų, 200 000 rumunų, 200 000 vengrų, 5 000 kroatų) 10 250 artilerijos 500 tankų 732 lėktuvų |
Mūšio pradžioje: 187 000 kareivių 2 200 artilerijos 400 tankų 300 lėktuvų Sovietų puolimo metu: 1 143 500-2 500 000 kareivių 13 451 artilerijos 894–4 000 tankų 1 115 lėktuvų | ||||||
Nuostoliai | |||||||
850 000 žuvo, dingo arba sužeista įskaitant 91 000 sugauta 900 lėktuvų 1 500 tankų 6 000 artilerijos |
478 741 žuvo ir dingo 650 878 sužeista ir susirgo 40 000 civilių žuvo 4 341 tankų 15 728 artilerijos 2 769 lėktuvų [1] |
Stalingrado mūšyje vokiečių pusėje dalyvavo ir 7-asis lietuvių savisaugos batalionas su vadu kapitonu Jonu Semaška. Iš 700 bataliono karių grįžo 400.[2]