Viduržemio jūra
From Wikipedia, the free encyclopedia
Viduržemio jūra – vidinė, tarpžemyninė Atlanto vandenyno jūra tarp Europos, Afrikos ir Azijos žemynų. Su Atlantu jungiasi 14 km pločio Gibraltaro sąsiauriu, o Sueco kanalu – su Raudonąja jūra. Viduržemio jūros baseinui priklauso Marmuro, Juodoji ir Azovo jūros.
Viduržemio jūra | |
---|---|
Vandenyno baseinas | Atlanto vandenyno |
Plotas | ~2,5 mln. km² |
Kranto linijos ilgis | ~46 000 km |
Vidutinis gylis | 1541 m |
Didžiausias gylis | 5267 m |
Įteka | Nilas, Rona, Po ir kt. |
Plotas ~2 500 000 km², didžiausias gylis 5 267 m, vandens tūris ~3,9–4,3 mln km³.
Kartu su salomis ir palei pakrantę esančiais Pietų Europos, Priešakinės Azijos ir Šiaurės Afrikos regionais sudaro Viduržemio jūros regioną, kuris pasižymi savitu klimatu (Viduržemio jūros klimatas), flora ir fauna. Nuo seniausiųjų laikų Viduržemio jūra yra labai svarbus tarptautinis transporto kelias, kuriuo keliaudavo Mesopotamijos, Egipto, Persijos, Finikijos, Kartaginos, Graikijos, Romos kroviniai. Viduržemio jūros tautų ir šalių istorija – itin svarbus žmonijos istorinės raidos etapas, nes čia iškilo, klestėjo ir žlugo garsiosios Minojo, Egipto, helėnų, romėnų ir kitos civilizacijos.