Æ
From Wikipedia, the free encyclopedia
Æ (minuskulas: æ) – grafema, sudaryta iš lotyniškų a ir e raidžių. Kilusi iš ligatūros, vaizduojančios lotyniškąjį dvibalsį ae. Šiais laikais – savarankiška raidė danų, norvegų, islandų ir farerų abėcėlėse. Kaip ligatūra naudojama (vis rečiau) ir anglų bei prancūzų kalbomis spausdintuose tekstuose, pvz., encyclopædia, archæology. Prancūzų kalboje panašiai naudojama ir Œ ligatūra.
Danų, norvegų ir farerų kalbose Æ yra dvidešimt septintoji, islandų kalboje – trisdešimt pirmoji abėcėlės raidė. Danų, norvegų ir farerų kalbose raidė daugiausiai reiškia garsus /æ:/, /æ/ arba /e:/, /e/, islandų – dvibalsį [ai].
Raidė Æ buvo naudojama osetinų kalbos lotyniškoje abėcėlėje 1923–1938 m. Po rašybos perėjimo prie kirilicos, raidė tebenaudojama, tačiau skirtingu nei lotyniškoji Æ kodu. Raidė taip pat naudojama Pietų Amerikos alakalufų (kaveskarų) ir jaganų abėcėlėse. Buvo naudojama ir švedų kalboje, vėliau pakeista ä raide.