Šventykla
From Wikipedia, the free encyclopedia
Šventykla – statinys, kuriame nuolat vykdomos religinės apeigos. Skiriasi nuo šventviečių – šventomis laikomų vietų, kur apeigos gali būti atliekamos tik retomis progomis, o erdvė nėra pertvarkyta žmogaus. Šventyklos paskirtis, išplanavimas, sandara labai priklauso nuo religinių-kultūrinių pasaulėvaizdžių. Nuo seniausių laikų šventykla išsiskyrė tūriu, aukščiu ir puošnumu.[1] Tradiciškai šventyklos planavimas ir įrengimas laikytas šventu darbu, o šventyklų architektūra rėmėsi sakraliąja geometrija.
Ilgainiui šventyklos atliko ne tik religinę bet ir visuomeninę paskirtį (sambūrių, švenčių vieta, daug šventyklų statytos kaip paminklai). Aplink šventyklas dažnai kurdavosi miestai, jų architektūra nulemdavo ir miesto architektūrą.[2]