1993 m. Rusijos konstitucinė krizė
From Wikipedia, the free encyclopedia
1993 m. Rusijos konstitucinė krizė – politinė konfrontacija tarp Rusijos prezidento Boriso Jelcino ir Rusijos parlamento, pasibaigusi karinės jėgos panaudojimu, parlamento paleidimu bei leidžiamosios valdžios reforma.
1993 m. Rusijos konstitucinė krizė | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Posovietiniai konfliktai | |||||||
Baltieji rūmai po apšaudymo | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Prezidentas:
|
Parlamentas:
Opozicija: | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Borisas Jelcinas Aleksandras Koržakovas Pavelas Gračiovas Viktoras Jerinas Anatolijus Kulikovas |
Aleksandras Ruckojus[pastaba 1] Ruslanas Chasbulatovas Albertas Makašovas Aleksandras Barkašovas Viktoras Anpilovas | ||||||
Nuostoliai | |||||||
187 žuvo, 437 sužeistų (oficialiais vyriausybės duomenimis) |
Kylant įtampai tarp prezidento ir parlamento, 1993 m. rugsėjo 21 d. B. Jelcinas paskelbė paleidžiąs parlamentą, nors šios teisės prezidentui nesuteikė konstitucija. Atsakydamas į tai parlamentas paleidimą paskelbė neturinčiu galios, surengė apkaltą B. Jelcinui ir jį iš posto pašalino, pavesdamas prezidento pareigas laikinai eiti viceprezidentui Aleksandrui Ruckojui. B. Jelcino įsakymu spalio 4 d. kariuomenė apšaudė ir šturmavo Baltuosius rūmus ir suėmė pasipriešinimo lyderius, tuo pabaigdama konfliktą. Susirėmimuose žuvo 187 žmonės.