Albedas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Albedas (iš lot. albus 'baltas') – santykinis dydis, rodantis atspindėto elektromagnetinio spinduliavimo dalį, t. y. kiek procentų spinduliuotės atspindi paviršius ar kūnas. Albedui nepriskiriamas blyksnio formos atspindėjimas skysčiuose.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Albedo sąvoka labiausiai naudojama klimatologijoje ir astronomijoje.
Didžiausias paplitusių medžiagų albedas yra sniego – apie 90 %, mažiausias – tokių tamsių medžiagų kaip medžio anglis (4 %). Kai kurių gilių urvų ir panašių tamsių ertmių albedas gali būti artimas nuliui (juodojo kūno albedas lygus nuliui). Daugumos sausumos paviršių albedas yra 10–40 % intervale, dykumos dažniausiai turi didžiausią albedą. Žemės planetos vidutinis atspindėjimas yra apie 30 %.
Žmogaus veikla keičiant planetos paviršiaus struktūrą (pvz., miškų kirtimas ir žemdirbystė) lemia planetos albedo kitimą. Tačiau šį poveikį sudėtinga įvertinti kiekybiniu požiūriu.
Vienas iš atspindėjimo reikšmės pavyzdžių yra sniego ir temperatūros grįžtamasis ryšys. Jeigu sniegu padengtas paviršius nutirpsta pakilus temperatūrai, sumažėja sniego plotas, dėl to sumažėja to paviršiaus albedas, spinduliavimas sugeriamas, virsta šiluma ir skatina tolesnį temperatūros kilimą bei sniego tirpimą. Atitinkamai galimas ir atvirkštinis procesas – temperatūrai žemėjant, susidaro daugiau sniego bei skatinamas atšalimo ciklas.