Anglų-fryzų kalbos
From Wikipedia, the free encyclopedia
Anglų-fryzų kalbos – vakarų germanų kalbos, kurios apima anglų kalbas bei fryzų kalbas. Nortumbrijos dialekto bendruomenė Nortumbrijos dialektą, kuriuo šnekama šiaurės rytų Anglijoje, taip pat priskiria prie anglų kalbų.[1]
Anglų-fryzų kalbos | |
Kalbama | Iš pradžių Anglija, Škotijos žemuma ir Šiaurės jūros pakrantė nuo Fryzijos iki Jutlandijos pusiasalio; šiandien visame pasaulyje |
---|---|
Kilmė | Indoeuropiečių
|
Anglų-fryzų kalbos skiriasi nuo kitų vakarų germanų kalbų dėl šių kalbų kaitos procesų, turėjusių įtakos įvairių žodžių tarimui. Pavyzdžiui, kai kurie žodžiai, vakarų germanų kalbose prasidedantys k garsu, anglų-fryzų kalbose prasideda kitais garsais, pavyzdžiui, č:
- Anglų kalboje sūris yra cheese, vakarų fryzų kalboje – tsiis, o olandų – kaas, vokiečių žemaičių – Kees, o vokiečių – Käse
- Anglų kalboje bažnyčia yra church, vakarų fryzų kalboje – tsjerke, tuo tarpu olandų – kerk, vokiečių žemaičių – Kerk, Kark, o vokiečių – Kirche
Anglų ir fryzų kalbos yra kilusios iš tų pačių prokalbių, kuriomis nesidalina su jokia kita kalbų grupe. Ankstyvosiomis anglų-fryzų kalbomis, pavyzdžiui, senąja anglų kalba ir senąja fryzų kalba, bei ingevonų kalbomis, kalbėjo tarpusavyje bendraujančios tautos. Nors tai yra laikoma pagrindine priežastimi, kodėl senoji saksų kalba ir senoji anglų kalba bei senoji fryzų kalba turi daug panašumų,[2] vis dėlto, nėra laikoma, jog anglų-fryzų kalbos tarpusavyje yra lingvistiškai genetiškai susijusios, nepaisant to, jog visos priklauso ingevonų kalbų šeimai. Tiesą sakant, dėl ingevonų ir vakarų germanų kalbų priskyrimo vienai kalbų šeimai kyla daug diskusijų. Kai kurie mokslininkai laiko anglų-fryzų prokalbę neegzistuojančia.[2] Nepaisant to, glaudūs anglų ir fryzų kalbų ryšiai yra mokslinio susitarimo dalis.[2][3]
Didžiosios Britanijos naujakuriai buvo geografiškai atskirti nuo žemyninės Europos gyventojų. Salyno gyventojai daugiausiai bendravo su bendruomenėmis, gebėjusiomis plaukioti atviruose vandenyse. Dėl tos priežasties naujosios anglų kalbos vystymuisi didelę įtaką darė senovės skandinavų bei normandų kalbos. O šiuolaikinės fryzų kalbos vystėsi sąveikaudamos su pietų germanų tautomis.