Arabų užkariavimai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Arabų užkariavimai (arab. الفتوحات العربية = al-Futūḥāt al-ʿArabīyah) – VII–IX a. arabų vykdytos karinės kampanijos Artimuosiuose ir Viduriniuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Pietvakarių Europoje.[1] Karinius žygius pradėjo islamo pranašas Mahometas, suvienijęs Arabijos pusiasalio gentis. Po Mahometo mirties užkariavimus tęsė jo įpėdinių įkurta valstybė Kalifatas: Rašidų (632–661), Omejadų (661–750) ir Abasidų (nuo 750).
Daugiau informacijos Data, Vieta ...
Arabų užkariavimai | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Žr. sąrašą
|
Uždaryti
Gretimų kraštų puolimą pradėjo 4 pirmieji Rašidų kalifai: Abu Bakras (632–634), Omaras (634–644), Osmanas (644–656) ir Ali (656–661).