Armėnijos karalystė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Armėnijos karalystė – istorinė valstybė Azijoje su pertrūkiais gyvavusi 331 m. pr. m. e. – 428 metais.[1] Jos pagrindinės teritorijos buvo dab. Armėnijos kalnyne (Senovės Armėnijos kultūriniame regione – dabartinės Armėnija, pietų Gruzija, rytų Turkija, šiaurės vakarų Iranas), tačiau didžiausios ekspansijos laiku I a. pr. m. e. Armėnijos imperija valdė ir dideles žemumas šiaurės Irake, Sirijoje, Azerbaidžane.
- Šis straipsnis – apie senovinę valstybę. Apie viduramžių armėnų karalystę, žiūrėkite straipsnį Armėnijos karalystė (Bagratuniai)
'Մեծ Հայք' Armėnijos Karalystė | |||||
Romos klientė nuo 34 m. pr. m. e. Tarpais Partų ir Sasanidų klientė | |||||
| |||||
| |||||
Armėnijos imperija didžiausio išsiplėtimo laikais 80 m. pr. m. e. | |||||
Sostinė | Armaviras (331-210 m. pr. m. e.) Jervandašatas (210–160 m. pr. m. e.) Artašatas (160–I a. pr. m. e.) Tigranakertas (77-69 m. pr. m. e.) Vaharšapatas (120–330 m.) Dvinas (335-428 m.) | ||||
Valdymo forma | karalystė | ||||
Dinastijos | |||||
331–190 m. pr. m. e. | Orontidai | ||||
189 m. pr. m. e.–1 m. | Artašesidai | ||||
52–428 m. | Aršakuniai | ||||
Istorija | |||||
- Įkūrimas | 331 m. pr. m. e. m. | ||||
- Prijungimas prie Persijos | 428 m. | ||||
Didžiumą savo istorijos karalystė nebuvo suvereni valstybė, o pripažino vasalitetą galingesnėms monarchijoms: Seleukidų, Romos, Partų, Sasanidų imperijoms. 387 m. Karalystė buvo padalinta tarp Sasanidų ir Rytų Romos imperijos, ir monarchiją išlaikė Sasanidų teritorijoje, kol buvo galutinai inkorporuotą į pastarąją 428 m.
Kad atskirti nuo kitos panašiu metu egzistavusios armėnų valstybės (Mažoji Armėnija), ši valstybė dar vadinama Didžiaja Armėnija (arm. Մեծ Հայք, Mec Haik). Tačiau šis terminas nepainiotinas su nacionalistine Didžiosios Armėnijos idėja, išvystyta XX a.