Aušvico koncentracijos stovykla
From Wikipedia, the free encyclopedia
Aušvico koncentracijos stovykla (vok. Konzentrationslager Auschwitz, KL Auschwitz) – didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla, 1940–1945 m. veikusi nacių okupuotoje Lenkijoje. Stovykla pavadinta netoliese esančio Lenkijos miesto Osvencimo vokišku pavadinimu. Birkenau buvo nedidelis kaimelis netoliese, didžiąja dalimi sunaikintas vokiečių. Po vokiečių okupacijos 1939 m. ir dalies Lenkijos aneksijos Osvencimas administraciškai priskirtas Aukštutinės Silezijos provincijos (Provinz Oberschlesien) Katovicų apskričiai (Regierungsbezirk Kattowitz).
- „Aušvicas“ nukreipia čia. Apie miestą Lenkijos pietuose, žiūrėkite Osvencimas.
Aušvico koncentracijos stovykla Konzentrationslager Auschwitz | |
Aušvico I vartai su užrašu „Darbas išlaisvina“ (vok. Arbeit macht frei). | |
Aušvico II-Birkenau vartai; traukinio bėgiai, veikę 1944 m. gegužės–spalio mėn., vedė tiesiai į dujų kameras.[1] | |
Vieta | Osvencimas, Lenkija |
---|---|
Operatorius | Trečiasis Reichas ir SS |
Komendantas | Rudolfas Hiosas |
Veiklos data | 1940 m. gegužės 20 d. – 1945 m. sausio 27 d. |
Kaliniai | Daugiausia žydai, lenkai, čigonai, sovietų karo belaisviai |
Kalinių skaičius | Mažiausiai 1,3 mln.[2] |
Nužudyta | Mažiausiai 1,1 mln.[2] |
Išlaisvino | Sovietų Sąjunga (1945 m. sausio 27 d.) |
Svetainė | www |
UNESCO Pasaulio paveldo objektas | |
Pavadinimas | Aušvicas-Birkenau, nacių koncentracijos ir naikinimo stovykla (1940–1945) |
Tipas | Kultūrinis |
Kriterijus | vi |
Įrašas | 1979 m. (3 sesija) |
Nuoroda | 31 |
Regionas | Europa ir Šiaurės Amerika |
Stovyklos komendantas Rudolfas Hiosas Niurnbergo proceso metu liudijo, kad Aušvice žuvo iki 3 mln. žmonių. Aušvico-Birkenau valstybinis muziejus šį skaičių tikslina iki 1,1 mln., 90 proc. aukų buvo žydai iš beveik visų Europos šalių. Didžioji aukų dalis buvo nunuodyti „Ciklonas B“ dujomis Aušvico dujų kamerose; kiti mirė nuo nuolatinio badavimo, priverstinių darbų, negydytų ligų, atskirų egzekucijų ir vykdytų „medicininių“ eksperimentų. 1947 m. aukų atminimui Lenkija pirmose dviejose stovyklose įsteigė muziejų. Iki 1994 m. muziejuje apsilankė apie 22 mln. žmonių, t. y. po 700 000 kasmet.
Idėja Osvencime kurti koncentracijos stovyklą kilo dar 1939 m. pabaigoje. Daugiausia buvo remiamasi patogia miestelio padėtimi ir geru geležinkelio susisiekimu su Aukštutine Silezija, Generalgubernija, Austrija ir kitomis šalimis. 1940 m. sausio mėn. SS oberfiureris Richard Glücks išsiuntė į vietą specialią komisiją, kuriai vadovavo SS šturmbanfiureris Walter Eisfeld, Zachsenhauzeno koncentracijos stovyklos komendantas. Komisija išsakė nuomonę, kad teritorija koncentracijos stovyklai netinka. Nepaisant to 1940 m. vasario 21 d. Richard Glücks pranešė Himleriui, kad čia gali būti kuriama karantino stovykla asmenims, persiunčiamiems į Reichą priverstiniams darbams.
1940 m. balandžio 18-19 d. Osvencime lankėsi speciali komisija vadovaujama SS hauptšturmfiurerio Rudolfo Hioso (Rudolf Höß). 1940 m. balandžio 27 d. SS reichsfiureris Heinrich Himmler pasirašė įsakymą įkurti Aušvico koncentracijos stovyklą Lenkijoje.[3] Po dviejų dienų koncentracijos stovyklų inspektorius SS oberfiureris Glücks paskyrė Rudolfą Hiosą stovyklos komendantu. Rudolfas Hiosas į Osvencimą atvyko balandžio 30 d., o gegužės 4 d. oficialiai pradėjo eiti pareigas.[4]