Geožymėjimas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Geožymėjimas – geografinių vietovės nustatymo metaduomenų įtraukimas į įvairias informacijos saugojimo laikmenas, pvz., nuotraukas ar vaizdo įrašus, interneto svetaines, SMS žinutes, QR kodus, RSS kanalus, ar bet kuriuos kitus failus. Šiuos duomenis paprastai sudaro platumos ir ilgumos koordinatės, kartais ir aukštis, pelengas, atstumas, tikslumo duomenys ir vietovių pavadinimai bei laiko žyma.
Geožymėjimas gali padėti nustatyti įvairią su vietove susijusią informaciją ir paprastai yra gaunamas naudojantis mobiliu prietaisu. Geožymėjimo dėka, įvedant platumos ir ilgumos koordinates į tinkamą vaizdų paieškos variklį, galima rasti vaizdus, darytus netoli nurodytos vietos. Geožymėjimas taip pat gali būti naudojamas ieškant konkrečios vietos naujienų, svetainių ar kitų išteklių.[1] Geožymėjimas gali nurodyti naudotojams konkrečios nuotraukos ar kitos informacijos saugojimo laikmenos padarymo vietą arba apžvalgos tašką, o kai kuriose žiniasklaidos priemonėse, atvirkščiai, rodyti žiniasklaidos priemonę, susijusią su nurodyta vieta.
Geografiniai vietos duomenys, naudojami geožymėjimui, beveik visais atvejais yra gaunami iš Globalios padėties nustatymo sistemos ir yra pagrįsti platumos ir ilgumos koordinačių sistema, kuri pateikia kiekvieną vietą žemėje nuo 180° vakarų iki 180° rytų kryptimi palei pusiaują ir nuo 90° į šiaurę iki 90° į pietus išilgai Grinvičo dienovidinio.
Susijęs terminas geokodavimas reiškia geografinių koordinačių nustatymą pagal koordinatėmis nepagrįstus geografinius duomenis (pvz., gatvės adresą). Atvirkštinio geokodavimo atveju yra naudojamas atvirkščias procesas, kai vietovei, užrašytai geografinėmis koordinatėmis, yra priskiriamas žmogui suprantamas adresas. Tiek geokodavimas, tiek atvirkštinis geokodavimas gali būti naudojami kartu su geožymėjimu, minėtoms technologijoms norint suteikti alternatyvius paieškos būdus.