Jungtinių Tautų Organizacija
tarptautinė organizacija / From Wikipedia, the free encyclopedia
Jungtinių Tautų Organizacija (JTO),[lower-alpha 2] arba Jungtinės Tautos (JT) – tarptautinė organizacija, kurios tikslas yra palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, plėtoti draugiškus tautų santykius bei siekti tarptautinio bendradarbiavimo.[1] Tai didžiausia ir labiausiai pasaulyje žinoma tarptautinė organizacija.[2] Jungtinių Tautų būstinė įsikūrusi Niujorke, o kiti pagrindiniai biurai yra Ženevoje, Nairobyje, Vienoje ir Hagoje.
| |||||
Jungtinių Tautų valstybės narės | |||||
Santrumpa | JTO, JT | ||||
Įkurta | 1945 m. birželio 26 d.[lower-alpha 1] | ||||
Tipas | Tarptautinė organizacija | ||||
Būstinė | Niujorkas, JAV | ||||
Narystė | 193 valstybės narės 2 valstybės stebėtojos | ||||
Oficialios kalbos | Arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų, ispanų | ||||
Generalinis sekretorius | António Guterres | ||||
Svetainė | www |
Jungtinės Tautos įsteigtos po Antrojo pasaulinio karo, siekiant išvengti būsimų pasaulinių karų.[3] Jos pakeitė Tautų Sąjungą, kuri nepajėgė užkirsti kelią tokiems konfliktams.[4] 1945 m. balandžio 25 d. 50 valstybių atstovai San Fransiske susirinko į konferenciją ir pradėjo rengti JT Chartiją, kuri priimta 1945 m. birželio 25 d. Jungtinės Tautos veiklą pradėjo 1945 m. spalio 24 d., kai įsigaliojo Chartija.[3] Organizacijos tikslai, kaip apibrėžta jos Chartijoje, – palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, ginti žmogaus teises, teikti humanitarinę pagalbą, skatinti darnųjį vystymąsi ir laikytis tarptautinės teisės.[5] Jungtines Tautas įsteigė 51 valstybė narė, o 2023 m. joms priklauso 193 valstybės – beveik visos nepriklausomos pasaulio valstybės.[6]
Pirmaisiais gyvavimo dešimtmečiais organizacijos misiją – išsaugoti taiką pasaulyje – buvo sudėtinga įgyvendinti dėl Šaltojo karo įtampos tarp JAV ir Sovietų Sąjungos bei jų sąjungininkų. Jungtinės Tautos siunčia karines stebėjimo misijas, kurias vykdo neginkluoti kariniai pareigūnai.[7] XX a. 7 deš. JT narių skaičius itin išaugo dėl sparčios dekolonizacijos. Nuo to laiko nepriklausomybę įgijo 80 buvusių kolonijų, įskaitant 11 globojamųjų teritorijų, kurias prižiūrėjo Globos Taryba.[8] XX a. 8 deš. JT ekonominio ir socialinio vystymosi programų biudžetas gerokai viršijo išlaidas taikos palaikymui. 1991 m., pasibaigus Šaltajam karui, Jungtinės Tautos išplėtė savo veiklos sritį.[9]
Jungtinės Tautos turi šešias pagrindines institucijas: Generalinę Asamblėją, Saugumo Tarybą, Ekonominę ir Socialinę Tarybą, Tarptautinį Teisingumo Teismą, JT Sekretoriatą ir Globos Tarybą, nors pastaroji nevykdo veiklos nuo 1994 m.[3] Jungtinių Tautų sistemai priklauso daugybė specializuotųjų agentūrų, fondų ir programų, pvz., Pasaulio banko grupė, Pasaulio sveikatos organizacija, Pasaulio maisto programa, UNESCO ir UNICEF. Be to, nevyriausybinėms organizacijoms gali būti suteiktas konsultacinis statusas Ekonominėje ir Socialinėje Taryboje bei kitose agentūrose.
Jungtinių Tautų vyriausiasis administracinis pareigūnas yra generalinis sekretorius. Dabartinis generalinis sekretorius yra portugalų politikas ir diplomatas Antonijas Guterešas, pareigas einantis nuo 2017 m. sausio 1 d. Jungtinės Tautos finansuojamos iš valstybių narių įnašų.
Jungtinės Tautos, jų pareigūnai ir agentūros yra gavę daug Nobelio taikos premijų, tačiau kiti jų veiksmingumą vertina prieštaringai. Vieni mano, kad organizacija yra svarbi taikos ir žmogaus vystymosi jėga, o kiti ją laiko neveiksminga, šališka ir korumpuota.