Olberso paradoksas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Olberso paradoksas – paradoksalus reiškinys, kad nakties dangus yra tamsus, nors statiškoje begalinėje Visatoje turėtų būti šviesus. Pirmieji paradokso aiškintojai buvo Johanas Kepleris (1610 m.), Halley ir Cheseaux (XVIII a.) bei vokiečių astronomas Heinrichas Wilhelmas Olbersas (1823 m.), kurio vardu paradoksas ir buvo pavadintas. Olberso paradoksas rodo, kad (kaip matyti ir Didžiojo sprogimo modelyje), Visata nėra statiška. Šis reiškinys kartais dar vadinamas tamsaus nakties dangaus paradoksu.