Viduramžių Lvovo istorija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Viduramžių Lvovas buvo svarbus politinis, ekonominis ir kultūrinis Centrinės Europos centras, Haličo-Volynės kunigaikštystės sostinė, vėliau Lenkijos karalystės karūnos Mažosios Lenkijos provincijos Rusios vaivadijos sostinė.
Viduramžių Lvovo istorija apima periodą nuo tvirtovės įkūrimo XIII amžiuje iki XVI amžiaus antrosios pusės, kai susikūrė Abiejų Tautų Respublika ir nutrūko Jogailaičių dinastija. Rašytiniuose šaltiniuose Lvovas pirmą kartą paminėtas 1256 m. Nuo XIII amžiaus II pusės tai buvo vienas didžiausių Haličo-Volynės kunigaikštystės miestų. 1370 m. Lvovas pateko į Vengrijos karalystės sudėtį, 1387 m. vėl prijungtas prie Lenkijos karalystės. Po 1433 m. Lvovas tapo administraciniu Rusios vaivadijos centru. Viduramžių Lvove gyveno įvairių tautybių ir įvairių religinių bendruomenių miestiečiai.