Visuotinis atšilimas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Visuotinis atšilimas, pasaulinis atšilimas arba globalinis atšilimas – per paskutinius dešimtmečius fiksuojamas Žemės atmosferos prie paviršiaus ir vandenynų vidutinės temperatūros didėjimas. Per XX amžių vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo 0,74 ± 0,18 °C.
Nors milijonų metų laikotarpyje planetos temperatūra kito nuolat, pastarasis atšilimas laikomas pernelyg staigiu ir siejamas su žmogaus veiklos paskatintu šiltnamio efektu. Šiltnamio dujos, šildančios Žemės paviršių bei apatinius atmosferos sluoksnius, išskiriamos deginant naudingąsias iškasenas; žemės ūkio, ypač gyvulininkystės, veiklose. Šią IPCC išvadą palaiko mažiausiai 30 akademijų ir kitų mokslo bendrijų, įskaitant daugumos didžiųjų industrinių valstybių mokslo akademijas.[1][2][3] Nors mažuma mokslininkų išreiškia abejones,[4] absoliuti dauguma sutaria, jog temperatūra kyla dėl žmogaus veiklos.[5][6]
Nors ir mažiau, temperatūros kilimą taip pat lemia ir saulės temperatūros kitimas bei ugnikalniai. Remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje pateiktais modeliais, vidutinė pasaulinė temperatūra per XXI amžių pakils 1,1–6,4 °C. Ši prognozė yra apytikslė, kadangi yra sudėtinga numatyti ateities šiltnamio dujų emisijas bei kitus veiksnius. Dauguma tyrimų koncentruojami į dabartinio šimtmečio laikotarpį, tačiau prognozuojama, kad net stabilizavus šiltnamio dujų lygį dėl didelės vandenynų šiluminės talpos atšilimas ir jūros lygio kilimas tęsis daugiau nei tūkstantį metų.
Tačiau pagal 2008 m. pristatytus tyrimų rezultatus[7], CO2 koncentracijos atmosferoje padidėja po temperatūros pakilimo, o ne atvirkščiai, kaip buvo manoma iki tol, tad susidaro du vienas kitą sustiprinantys efektai – CO2 gausėjimas dėl aukštesnės temperatūros bei temperatūros kilimas dėl CO2 gausėjimo. Tokie rezultatai reiškia, kad ikišioliniai klimato modeliai yra pernelyg optimistiški.
Pasaulinės temperatūros didėjimas sukels tolimesnius pokyčius: kylantį jūros lygį, atitinkamai padidėjusį arba sumažėjusį auginamų kultūrų derlių, ledynų tirpimą, susilpnėjusias upių sroves, rūšių išnykimą ir ligų pernešėjų pagausėjimą. Turbūt kis kritulių kiekis bei pasiskirstymas, dėl to kils potvyniai ir sausros. Taip pat galimi dažnesni bei intensyvesni orų kraštutinumai – karščio bangos, uraganai ir tornadai, nors šie reiškiniai nebūtinai tiesiogiai susiję su visuotiniu atšilimu.
Dėl veiksnių gausos sunku numatyti konkretų atšilimo poveikį bei vietinių pokyčių mastą. Siekdamos sumažinti šiltnamio dujų emisiją, dauguma pasaulio vyriausybių ratifikavo Kioto protokolą, tačiau dėl to, kaip reikėtų sumažinti ateities atšilimą arba prisitaikyti prie atšilimo pasekmių, tebėra diskutuojama. Šio protokolo nėra ratifikavusios JAV, Australija bei Kazachstanas.