Škotijos nepriklausomybė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Škotijos nepriklausomybė (škot. Neo-eisimeileachd na h-Alba, škot. gėl. Scots unthirldom, angl. Scottish independence) – Škotijos kaip suverenios ir nuo Jungtinės Karalystės nepriklausomos valstybės idėja, kuri reiškia politinį judėjimą, siekianti šio tikslo.[1][2][3][4]
Viduramžiais Škotija buvo nepriklausoma karalystė ir kariavo karus, kad išlaikytų nepriklausomybę nuo Anglijos. 1603 m., kai Škotijos karalius Jokūbas VI tapo Anglijos karaliumi Jokūbu I, abi karalystės buvo sujungtos į asmeninę sąjungą, o 1707 m. jos politiškai susijungė į vieną karalystę, vadinamą Didžiąja Britanija.[5] Politinės kampanijos už Škotijos savivaldą prasidėjo XIX a. 1979 m. ir 1997 m. buvo surengti du referendumai dėl decentralizacijos, o 1999 m. liepos 1 d. buvo įsteigtas decentralizuotas Škotijos parlamentas.
Už nepriklausomybę pasisakanti Škotijos nacionalinė partija 2007 m. pirmą kartą tapo decentralizuoto parlamento valdančiąja partija, o per 2011 m. Škotijos parlamento rinkimus laimėjo absoliučią daugumą vietų. Tai paskatino Škotijos ir JK vyriausybes susitarti dėl 2014 m. Škotijos nepriklausomybės referendumo surengimo. Rinkėjų buvo klausiama: „Ar Škotija turėtų būti nepriklausoma valstybė?“.[6] 44,7 proc. rinkėjų atsakė „Taip“, 55,3 proc. – „Ne“, o rinkėjų aktyvumas buvo rekordinis – 85 proc.[7]
Siūloma surengti antrą referendumą dėl nepriklausomybės, ypač po to, kai 2016 m. birželio mėn. referendume Jungtinė Karalystė nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos ir kai 2021 m. Škotijos parlamento rinkimuose nepriklausomybę palaikančios partijos padidino savo daugumą. 2022 m. birželį Nicola Sturgeon pasiūlė naujo referendumo dėl Škotijos nepriklausomybės datą – 2023 m. spalio 19 d., jei bus patvirtintas jo teisėtumas ir konstitucingumas.[8]