Škotų gėlų kalba
From Wikipedia, the free encyclopedia
Škotų gėlų kalba arba škotų geilų kalba (Gàidhlig) – kalba, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimai, keltų kalbų grupei, goidelų pogrupiui.[4] Ja kalbama Škotijos Vidinių Hebridų ir Išorinių Hebridų salose, Škotijos aukštumų vakaruose, taip pat Glazge. Škotų gėlų kalbą vartoja apie 1,5 % (apie 60 tūkstančių) Škotijos gyventojų. Ne visiems kalbantiemsiems škotų gėlų kalba yra gimtoji ar pirmoji kalba. Nuo 2005 m. ji turi oficialios kalbos statusą Škotijoje (kartu su anglų kalba).
Škotų gėlų kalba Gàidhlig | |
Kalbama | Škotija, Kanada, JAV, Australija, Naujoji Zelandija |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 57 375 Škotijoje[1], 1500 Kanadoje[2], 1600 JAV, 800 Australijoje[3], 600 Naujoje Zelandijoje |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
Kilmė | Indeuropiečių keltų gėlų škotų gėlų |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Škotija |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | gd |
ISO 639-2 | gla |
ISO 639-3 | gla |
Geografinis paplitimas | |
Vikipedija Škotų gėlų kalba |
Kalba artimai susijusi su airių ir meniečių kalba. Tai yra dėl to, kad iš esmės škotų gėlų kalba susiformavo airių kolonistų tarmei Škotijoje nutolus nuo motininės airių kalbos. Škotų gėlų kalba vadinama siekiant ją išskirti iš kitų gėlų kalbų. Kartais vadinama škotų kalba, tačiau paprastai škotų kalba vadinama germanų kalbų grupei priklausanti kalba, kuria kalbama Žemutinėje Škotijoje.