Gian Lorenzo Bernini
From Wikipedia, the free encyclopedia
Lorencas Berninis (it. Gian Lorenzo Bernini, 1598 m. gruodžio 7 d. Neapolyje − 1680 m. lapkričio 28 d. Romoje[1]) − XVII a. italų baroko skulptorius, dailininkas ir architektas.
Lorencas Berninis it. Gian Lorenzo Bernini | |
---|---|
Berninio autoportretas, tarp 1630 ir 1635 m. | |
Gimė | 1598 m. gruodžio 7 d. Neapolis, Italija |
Mirė | 1680 m. lapkričio 28 d. (81 metai) Roma, Italija |
Palaidotas (-a) | Šv. Marijos Didžioji bazilika |
Tautybė | italas |
Tėvai | Pjetras Berninis (1552−1629) Andželika Galantė (apie 1575−1647) |
Sutuoktinis (-ė) | Katerina Tecijo (1617−1673) |
Veikla | skulptorius, dailininkas, architektas |
Žinomas (-a) už | Šv. Petro aikštė Keturių upių fontanas „Šv. Teresės ekstazė“ |
Vikiteka | Gian Lorenzo Bernini |
Berninis, kurio gabumai atsiskleidė dar jaunystėje, laikomas didžiausiu Europos skulptoriumi po Mikelandželo. Įvairiapusę jo kūrybą sudaro ir pavienės statulos − „Dovydas“ (1623 m.), monumentalūs antkapiniai paminklai ir portretiniai biustai. Prie Romos architektūros formavimo Berninis prisidėjo ir fontanų ansambliais. Jis sukūrė brandžiojo baroko fontano tipą, kurio pavyzdžiu yra garsusis Navonos aikštės (Piazza Navona) Keturių upių fontanas (1647−1652 m.).
Dauguma jo architektūros-skulptūros kūrinių nėra frontaliai orientuoti − dinamiškų figūrų visumą įmanoma aprėpti tik stebint atsitraukus iš įvairių vietų. Viena iš pačių žymiausių jo skulptūrų yra „Šv. Teresės ekstazė“ (1647−1652) Šv. Marijos Pergalingosios bažnyčioje Romoje. Tarp žinomiausių architektūrinių projektų − Šv. Petro aikštė Romoje.