Pirmasis Anglijos-Olandijos karas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Pirmasis Anglijos-Olandijos karas (angl. First Anglo-Dutch War, ol. Eerste Engelse (zee-)oorlog) – karinis konfliktas, vykęs nuo 1652 m. iki 1654 m. tarp Anglijos ir Nyderlandų dėl įtakos tarptautinėje prekyboje.[1]
Pirmasis Anglijos-Olandijos karas | |||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Jano Abrahamšo Berstrateno paveikslas „Ševeningeno mūšis“ (~1654 m.) | |||||||||
| |||||||||
Konflikto šalys | |||||||||
Anglijos Sandrauga | Olandų Respublika | ||||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
|
Konfliktą sukėlė Anglijos parlamento priimtas įstatymas (Navigacijos aktai), leidęs įvežti prekes į Angliją tik anglų arba šalių gamintojų laivams. Karas prasidėjo, Anglijai atakavus olandų prekybinius laivus, o vėliau ir karines jūrų pajėgas. Po keleto jūrų mūšių, kurių daugumą laimėjo anglai, olandai pradėjo periminėti Anglijos prekybinius laivus, naudodami mažus karinius laivus, todėl Anglija nusprendė sutikti su siūlomomis paliaubomis su sąlyga, jog Anglija išlaikys prekybinį monopolį su savo kolonijinėmis teritorijomis.[2][3] 1654 m. balandį pasirašyta Vestminsterio sutartis, Olandija pripažino Anglijos teisę Lamanšo sąsiauryje kontroliuoti laivybą.[4] Olandija susitarimu įsipareigojo kompensuoti žalą Anglijai ir laikytis Navigacijos aktų reikalavimų.[5][6]
Tai buvo pirmasis iš keturių karinių konfliktų tarp Anglijos ir Olandijos.