Tiziano Vecelli
From Wikipedia, the free encyclopedia
Ticianas Večelis, paprastai vadinamas tik vardu Ticianas (it. Tiziano Vecelli arba Tiziano Vecellio, apie 1480–1490 m. Pjevė di Kadorė prie Beluno, Venecijos respublikoje – 1576 m. rugpjūčio 27 d. Venecijoje) – italų renesanso Venecijos dailės mokyklos tapytojas. Vertinamas iškiliausiu Venecijos dailės mokyklos dailininku, turėjusiu reikšmingą ir ilgai išliekantį poveikį Europos menui.[2][3]
Ticianas | |
---|---|
Ticiano autoportretas (apie 1562 m., Prado muziejus, Madridas). Autoportrete dailininkas save pavaizdavo su teptuku ir Auksinio Pentino ordino kavalieriaus grandinėle, kuria jį apdovanojo imperatorius Karolis V.[1] | |
Gimė | 1480 m. Pjevė di Kadorė |
Mirė | 1576 m. rugpjūčio 27 d. (~96 metai) Venecija |
Palaidotas (-a) | Santa Maria Gloriosa dei Frari |
Tautybė | italas |
Veikla | Dailininkas |
Sritis | Renesansas |
Vikiteka | Tiziano Vecelli |
Meno teoretikas Giovanni Lomazzo jį pavadino „saule, apsupta mažų žvaigždžių“ (pagal paskutinę Dantės „Rojaus“ eilutę). Ticianas buvo vienas iš įvairiapusiškiausių italų dailininkų, vienodai gerai tapęs portretus ir altorinius paveikslus (abu šie žanrai jį išgarsino), mitologines ir religines scenas. Jo tapybos metodai, ypač spalvų taikymas, padarė didelę įtaką ne tik italų renesanso dailininkams, bet ir būsimoms vakarietiško meno kartoms.
Per ilgą Ticiano gyvenimą jo tapybos stilius drastiškai pasikeitė, bet jis visą laiką domėjosi spalva. Jo brandžiausi darbai neturi gyvų atspalvių, būdingų ankstyviesiems darbams, bet laisva tapymo maniera ir subtilios polichromatinės moduliacijos neturi precedento vakarietiško meno istorijoje.