Markas Aurelijus
From Wikipedia, the free encyclopedia
Markas Aurelijus Antoninas (lot. Marcus Aurelius Antoninus; 121 m. balandžio 26 d. Romoje – 180 m. kovo 17 d. Vindobonoje, dab. Viena) – Romos imperatorius 161–180 m., karvedys ir garsus stoikų filosofas. Jis buvo paskutinis iš valdovų, vadinamų Penkiais geraisiais imperatoriais, ir paskutinis Pax Romana (27 m. pr. m. e. – 180 m. e.), Romos imperijos santykinės taikos ir stabilumo epochos, imperatorius. Jis buvo Romos konsulas 140, 145 ir 161 m.
Markas Aurelijus Antoninas | |
---|---|
Romos imperatorius | |
Imperatoriaus Marko Aurelijaus portretas, II a. | |
Antoninų dinastija | |
Gimė | 121 m. balandžio 26 d. Romoje |
Mirė | 180 m. kovo 17 d. (58 metai) Vindobonoje, dab. Viena |
Palaidotas (-a) | Šventojo Angelo pilis |
Tėvas | Marcus Annius Verus |
Motina | Domitia Lucilla |
Sutuoktinis (-ė) | Faustina Jaunesnioji |
Vaikai | 14, vieni jų Komodas, Anijus, Lucila, |
Romos imperatorius | |
Valdė | 161 m. - 180 m. (~19 metų) |
Pirmtakas | Antoninas Pijus |
Įpėdinis | Komodas |
Vikiteka | Markas Aurelijus |
Markas Aurelijus gimė valdant Adrianui. Jo tėvas mirė, kai jis buvo dar vaikas, ir Marką Aurelijų augino motina bei seneliai. 138 m. mirus Adriano įvaikintam sūnui Lucijui Aelijui, imperatorius naujuoju įpėdiniu priėmė Marko Aurelijaus dėdę Antoniną Pijų. Antoninas savo ruožtu įsivaikino Marko Aurelijaus ir Lucijaus Aurelijaus Vero sūnų Aelį. Tais metais Adrianas mirė ir imperatoriumi tapo Antoninas. Būdamas sosto įpėdinis, Markas Aurelijus studijavo graikų ir lotynų literatūrą. Jo mokytojai – Herodas Atikas ir Frontonas. Vėliau jis daug metų artimai bendravo su Frontonu. Markas Aurelijus 145 m. vedė Antonino dukterį Faustiną Jaunesniąją. Po Antonino mirties 161 m. sostas atiteko Markui Aurelijui kartu su įvaikiu broliu Lucijumi Veru.
Marko Aurelijaus valdymas pasižymėjo kariniais konfliktais. Rytuose Romos imperija sėkmingai kovojo su atgimusia Partų imperija ir maištinga Armėnijos karalyste. Markas Aurelijus nugalėjo markomanus, kvadus ir sarmatų liazges Markomanų karuose. Tačiau šios ir kitos germanų tautos ir toliau kėlė grėsmę imperijai, todėl, nepaisant pasirašytų paliaubų, netrukus vėl prasidėjo ginkluoti konfliktai. Apie 166 m. prasidėjo rimta pandemija, vadinamasis „Antonino maras“, kuri nusiaubė Romos imperijos gyventojus, pražudžiusi maždaug ketvirtadalį Romos imperijos gyventojų. 169 m. mirė bendravaldis imperatorius Lucijus Veras. Skirtingai nei jo pirmtakai, Markas Aurelijus nusprendė neįsivaikinti įpėdinio, o paskirti savo sūnų Komodą. Dėl įpėdinystės ginčijosi tuometiniai ir modernieji istorikai. Marko Aurelijaus kolona ir raitelio statula vis dar stovi Romoje, kur buvo pastatyti jo karinėms pergalėms pažymėti.
Graikų kalba parašė filosofijos veikalą „Sau pačiam“ („Ad se ipsum“), kuris laikomas paskutiniu didžiuoju stoicizmo veikalu ir yra svarbus šaltinis, padedantis suprasti antikos filosofus.[1][2]